- velėnija
- velėnijà sf. (2) DŽ, NdŽ, Krtn 1. OGLII77, DŽ, Kin neįdirbta, velėnuota žemė: Velėnijà – apleista dirva Smln. Bjauri pjauti tokio[je] velėnìjo[je] – nespėsi dalgius pirkti Trk. 2. J.Jabl, PŽ, Slnt, Pln durpynas, pelkė: Užejęs į kokias ten pelkes, į velėnijàs – i nuskendo Brs. Liūruo[ja], o neskęsta muno boba velėnìjose, liūnūse Šts. Netoli nuo mūsų sodos, prie keliuko, yra velėnija, mažilėlė visai VŽ1905,24(Pč). 3. Ms, Štk, Ggr vieta, kur kasamos ar iškastos durpės, durpinė: Šviežiai iškasto[je] velėnìjo[je] [v]anduo – kaip kava Plt. Karvė nuskendo velėnìjo[je] Skd. Velėnìjos, kur durpes kasa, juoda žemė tokia Šts.
Dictionary of the Lithuanian Language.